Į svečius pas Antaną Baranauską ir Joną Biliūną

Ką daryti, kad tokie tolimi ir nepažįstami žmonės, o jei dar ir gyvenę prieš 100 metų, taptų artimesni, būtų suprantamos jų gyvenamo laiko realijos? Šis klausimas iškyla ne vienam lietuvių kalbos mokytojui? Gal pirmiausia reikėtų apsilankyti rašytojų tėviškėse, pamatyti jų vaikystės vietas, o tada jau ir su kūriniais pabandyti susidraugauti? Todėl neatsitiktinai Eišiškių gimnazijos mokiniai ankstyvą gegužės 13 dienos  rytą  pradėjo netrumpą kelionę į Anykščius. Net keturi lietuvių literatūros klasikai yra kilę iš šio krašto: Antanas Baranauskas, Jonas Biliūnas, Antanas Vienuolis-Žukauskas, Juozas Tumas-Vaižgantas.
,,Penktadienis, gegužės 13 diena - netikėtai nebuvo tokia tragiška, kaip galvojau,” - rašo Patricija. Ir tikrai, pirmiausia pasisvečiavome pas Joną Biliūną. Senas pastatas, šiaudinis stogas, tamsių sienojų sienos su Šventųjų paveikslais, spinta su užrašu ,,1766”, vaikiškas lopšys bei neaiškios paskirties namų apyvokos daiktai bei rakandai …  ,,Labiausiai sužavėjo senas namas, kuriame gimė Jonas Biliūnas,” - užrašė Jonas. Gal dėl to, kad muziejaus darbuotoja jam leido nusileisti nuo kalno su ratukais,  kuriais galėjo važinėtis ir rašytojas vaikystėje? Ir kaip neaplankius ,,Laimės žiburio”, o kartu rašytojo amžinojo poilsio vietos. ,,Sunku buvo lipti į kalną, reikėjo įveikti net 90 laiptelių, o dar ir aukščio baimę nugalėjau,” - pasidalijo savo įspūdžiais Edvinas. O užlipti tikrai vertėjo, ne tik aplankėme rašytojo poilsio vietą, bet ir pajutome pasakos ,,Laimės žiburys” dvasią. Pasisvečiavę pas Biliūną, pasukome į Anykščius pas kitą klasiką - Antaną Baranauską. Įdomu buvo pamatyti, kokie jo vaikystės namai. ,,Buvo linksma, atsisėdus ant klėtelės akmens, pasiklausyti ,,Anykščio šilelio” repo”, - užrašė Katažyna. Apžiūrėję  klėtelę iš visų pusių (,,gaila, kad neleidžiama užeiti į vidų,” - apgailestavo Ernestas), nutarėme pasivaikščioti Anykščių šilelio lajų taku ir užlipti į apžvalgos bokštą. ,,Nuo bokšto atsivėręs vaizdas mane pritrenkė, supratau, kodėl rašytojas nutarė skirti poemą šileliui,” - pasidalijo įspūdžiu Mateušas. ,,Pasirodo, kad Puntuko akmuo turi savo brolį, gaila, kad nebeliko laiko jam aplankyti,” - pridūrė Sebastianas. Lyg būtų mums neužtekę lipimo į ,,Laimės žiburį”, lajų taką, apžvalgos bokštą, atsisveikinumui sugalvojome užlipti į Anykščių bažnyčios bokštą. Iš viršaus susižavėję žvelgėme į atsivėrusius vaizdus ir mintyse atsisveikinome su Anykščių apylinkėmis. ,,Būtinai turime dar kartą čia sugrįžti,” - užrašė Patrikas. Jam pritarė visi kelionės dalyviai.
Mokinių įspūdžius užrašė mokytojos Danutė Skiauterienė ir Svetlana Valiukienė