Projekto "Kokybės krepšelis" veikla

Informacija apie projektą „Kokybės krepšelis“ https://www.nsa.smm.lt/projektai/ugdymo-projektai/projektas-kokybes-krepselis/

Šalčininkų r. Eišiškių gimnazija  dalyvauja Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamame projekte Nr. 09.2.1-ESFA-V-719-01–0001 ,,Kokybės krepšelis“.
Tai tikslinė valstybės dotacija, suteikiama išimtinai mokinių pasiekimams gerinti. Lėšos skiriamos mokinių konsultacijoms, kitai mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai organizuoti, mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir kt. 
Įgyvendinant veiklos tobulinimo planą įvykdytos šios veiklos:
2020 m. spalio 27-28 dienomis vyko mokytojų mokymai: „Virtualios mokymosi aplinkos Google Clasroom naudojimo pagrindai“. Kvalifikaciją tobulino 40 mokytojų. Šiai veiklai įgyvendinti panaudota 1240 eurų. Mokytojai sėkmingai dirba šioje platformoje.
Įsigyta EMA licencija. Naudosis 115  5-8 klasių mokinių  ir 14 mokytojų. Šiai veiklai įgyvendinti iš kokybės krepšelio  panaudota 915 eurų.
Sudarytos sąlygos mokinių konsultavimui. Konsultacijos vyksta nuotoliniu būdu. Šiai veiklai įgyvendinti  naudojamos valandos iš gimnazijos ugdymo plano.  

Vykdant Veiklos tobulinimo plano uždavinius, mokytojai nuolat tobulina savo kompetencijas naujų  informacinių  priemonių, virtualių  ugdymo aplinkų bei skaitmeninių įrankių naudojimo klausimais. Vyksta kolegialus mokytojų mokymasis, dalijimasis patirtimi. Gruodžio 1 dieną surengėme  metodinį mokytojų užsiėmimą „Classroom platformos panaudojimo mišriam mokymuisi praktiniai aspektai“. Penkios mokytojos parengė pranešimus ir pristatymus. Buvo pristatytos temos : „Grįžtamojo ryšio galimybės Classroom platformoje“ (lietuvių k. mokytoja metodininkė Danutė Skiauterienė), „E-turinio panaudojimas mokinių motyvacijai didinti“ (lietuvių k. vyr. mokytoja Daiva Sankovskienė), „Mokinių informacinio raštingumo gebėjimų ugdymas dirbant Classroom platformoje“ (lietuvių k. vyr. mokytoja Svetlana Valiukienė), „Integruoto IT ir geografijos projekto „Europos-Azijos valstybės“ vykdymas Classroom platformoje“ (geografijos vyr. mokytoja Karina Jusevič ir IT vyr. mokytoja Jolanta Andrukonienė). 

Vykdant Veiklos tobulinimo plano uždavinius įsigijome eksperimentų rinkinį „ Jėga ir judėjimas gamtoje ir technologijose“ 5-8 klasių mokiniams. Tam buvo panaudota 4399,16 eurų. Taip pat biologijos kabinetui įsigijome interaktyvų ekraną su 12 mėnesių programine įranga. ( 3200 eurų). Už kanceliarinėms prekėms skirtas lėšas įsigijome mobilius konferencinius stovus su priedais. ( 802,48 eurų). 
Mokytojai nuolat tobulina savo kompetencijas nuotolinio ugdymo organizavimo klausimais. Metodinė taryba organizavo metodinį užsiėmimą ,,Nuotolinio mokymo (si) įtaka pamokos struktūrai“. Užsiėmimo metu buvo pristatyti keturi pranešimai: ,, Pamokos uždavinys ir jo įgyvendinimas lietuvių kalbos pamokose 5 klasėje“, ,,EMA sistemos panaudojimas vertinimui ir įsivertinimui“, ,, Matematikos pamokos struktūros pritaikymas nuotolinio mokymosi aplinkai“, ,,Klasės valandėlių ypatumai dirbant nuotoliniu būdu“.

Integruotos pamokos:

https://eisiskiugimnazija.lt/lt/naujienos/aktualijos/2021/10/deguonis-jo-gavimas-ir-savybes-deguonies-taikymas

https://eisiskiugimnazija.lt/lt/naujienos/aktualijos/2022/02/vanduo-ir-misiniai

https://eisiskiugimnazija.lt/lt/naujienos/aktualijos/2022/02/augalai-aplinkoje-ir-literaturoje

Šalčininkų rajono Eišiškių gimnazijos ,,Kokybės krepšelio” projekto gerosios patirties pristatymas Lietuvos mokykloms, dalyvaujančioms KK projekte ( pranešimas pristatytas 2022 m. kovo 24 d.)

Nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio Eišiškių gimnazija dalyvauja ,,Kokybės krepšelio” projekte. Šiandien pristatoma gimnazijos tema ,,Mokytojų mokymasis ir veikimas komandomis.
Pirmiausia  turėjome patys sukurti prasmę, patikėti reikalingumu to, ką ruošiamės daryti. Ne paslaptis, jog švietimas bene viena iš tų sričių, kurios išgyvena pastovią kaitą: struktūros, turinio, metodų, vertinimo ir pan. Todėl ir šį kartą gana skeptiškai sutikome žinią: ar nebus tai vienas iš tų projektų, kuris praėjo tyliai ir ramiai nukeliavo užmarštin, ar nebus tai projektas, kuris sukėlė šiokį tokį laikiną šurmulį ir nugulė į stalčių rinkti dulkių.
Tačiau šį kartą atsitiko kitaip. Manome, ne mažiau svarbu yra ir tai, kad šiandien vis dar esame projekto vyksme, vis dar apie tai kalbame, veikiame. Svarbu, kad projektas įsiliejo į gimnazijos bendruomenę kaip gyvo organizmo dalis, kuri daro įtaką mūsų įprastam kasdieniniam gyvenimui jį paįvairindamas. Reikėtų akcentuoti, jog tai, kad mes čia ir dabar esame šio įvykio dalyviai, leidžia ne tik įsivertinti jau atliktus darbus, bet ir bandyti lopyti spragas, kurių, be abejo, atsiranda dirbant bet kokį darbą.
Taigi, kalbant konkrečiau, norėtųsi pasakyti, jog įsitikinti, kad KK projektas reikalingas, padėjo 2019/2020 metų mokinių pasiekimų dinamika, kuri, anaiptol, neatrodė gera. Dinamika rodė, jog egzistuoja tiesioginė priklausomybė tarp klasės ir pasiekimų lygio: kuo aukštesnė klasė, tuo santykinai žemesni pasiekimai. Taigi beliko nuspręsti, kurį, vaizdžiai tariant, namo kampą judinsime, kad poveikį pajustų ir stogas, tai yra mokiniai.
Ugdymo ekspertai vieningai sutaria, kad svarbiausią kampą mokyklos pastate laiko mokytojai. Štai J. Hatie (2012) apibendrinęs daugiau kaip 52 tūkst. tyrimų aiškiai sako ,,mokytojai yra vieni svarbiausių veiksnių, veikiančių mokymąsi”. Vadinasi, veikti mokinius reikia per mokytojus. Vėlgi pabandėme išsiaiškinti, ko galėtų trūkti mokytojams. Juk jie profesionalai, savo dalyko žinovai, kūrybingi, kritiškai mąstantys, asmenybės? Bet atidžiau pasižiūrėję pamatėme, kad veikiame daugiau atskirai arba dalykų metodinių grupių kontekste. Kodėl nepabandžius sustiprinti komandinį darbą išeinant iš dalyko, klasės ribų? Kodėl nepabandžius visiems kartu suremti pečius bendram tikslui - padėti kiekvienam mokiniui atskleisti optimalias savo galias? Priėmus tokią strateginę kryptį, beliko veikti. 
Pirmiausia gimnazijos pedagogų komanda patobulino skaitmeninio raštingumo kompetencijas (daugiau nei 80 proc.)  ne tik išorės  mokymuose, bet ir pasidalijo praktiniu įgūdžių taikymu mažesnėse grupelėse. Tokiu būdu skaitmeninę kompetenciją įgijo 100 proc. gimnazijos mokytojų, kurie savo ruožtu patirtimi  pasidalijo su mokiniais. Metodinėse grupėse diskutuota ir įvertinta, kokią naudą duoda kolegialus darbas ir grįžtamasis ryšys. Mokytojai stebėjo vienas kito pamokas, po to vyko grįžtamojo ryšio pokalbiai. Jų metu mokytojai suteikė vienas kitam vertingos informacijos apie  darbą pamokų metu. Tai papildė savirefleksijos pagalba įgytas įžvalgas ir suteikė impulsų savo pamokinės veiklos optimizavimui ir asmeniniam tobulinimuisi. Tuo pat metu  pasinaudojome KK lėšomis ir kito  mūsų namo kampo pastiprinimui: kalbos ir gamtos mokslų mokymosi aplinkos buvo visiškai atnaujintos ne tik moderniomis technologijomis, bet ir  tapo patrauklios estetiškai. Akivaizdu, jog šios aplinkos skatina atrasti naujas komandinio darbo galimybes planuojant mokymosi erdvių užimtumą, integruojant ugdymosi turinį. Per pusmetį pravesta 16 gamtos ir kalbų dalykų integruotų pamokų, atlikti ir pristatyti 34 tiriamieji darbai.
Kaip jau minėjome, vis dar esame projekto vyksme, bet jau matome ir juntame tam tikrus judesius, rodančius teisingą strateginės krypties pasirinkimą.  Įgyvendinant KK, komandinis darbas pradėjo plėstis, įtraukdamas vis daugiau pedagogų į įvairias bendradarbiaujančias grupes. Sukūrus gimnazijoje vidinę grįžtamojo ryšio kultūrą, kolegialūs mokymosi procesai padeda mokytojams išsiaiškinti, kokie veiksniai prisideda prie pamokos efektyvumo didinimo ir padeda mokiniams mokytis. Platesnio pedagogų rato (virš 70 proc.) įsitraukimas į kompetencijų tobulinimą ir veikimą komandomis rodo ir poveikį mokinių rezultatams: 20 proc. 6 klasės mokinių, 6 proc. 7 klasės mokinių, 9 proc. 8 klasės mokinių padarė asmeninę pažangą mokantis gamtos dalykų, pagerėjo metiniai 6 bei 8 klasių mokinių lietuvių kalbos pasiekimai (aukštesnių pasiekimų mokinių dalis atitinkamai padidėjo  6 proc. ir 7 proc.). Bendri susitarimai ir veikimas kartu sudarė sąlygas sėkmingai suderinti kontaktinį ir nuotolinį mokymą(si) – daugiau nei 80 proc. mokytojų teikia nuotolines konsultacijas gimnazijos mokiniams, jomis pasinaudoja apie 80 proc. mokinių. Skiname neblogus vaisius ir iš šių metų olimpiadų ir konkursų :chemijos - 1 vieta, anglų kalbos - 1 vieta, fizikos - 1 vieta, geografijos - 1 ir 2 vietos, lietuvių kalbos -  2 vieta, rusų kalbos -  3 vieta, biologijos - 3 vieta, dailės - 3 vieta.
Taigi apibendrinant norėtųsi pasakyti, kad jau ryškėja ir ateities perspektyvos. Matome, kad pasibaigus projekto vykdymo laikui, jis nebus užverstas, o išliks tvarus, nes būtų neprotinga palikti nepanaudotą toliau komandinio darbo įdirbį.   Mokytojų patobulintos bendradarbiavimo kompetencijos bus toliau plėtojamos ir tobulinamos stiprinant kitas gimnazijos veiklos sritis,  artimiausiu metu -  vertinimo ir įsivertinimo procesą. Ne mažiau svarbu, kad gimnazijos mokytojų komandinio darbo gebėjimai  leis  sėkmingiau pasirengti atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimui. Kolegų pamokų stebėjimui suburta mokytojų metodininkų komanda  skleis sėkmingo bendradarbiavimo idėjas, dalinsis patirtimi su rajono gimnazijų komandomis, siekiančiomis tobulinti ugdymo procesą, pritaikant kolegialaus grįžtamojo ryšio sistemą. 
Todėl norėtųsi akcentuoti, jog projektas tikėtina mums bus ne tikslas, bet priemonė atverti naujas galimybes ir ilgalaikius pokyčius.


D. Skiauterienė - lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
A. Jankevič - direktoriaus pavaduotoja ugdymui
 

  • Elektroninis dienynas
  • Tėvams
  • Mokiniams
  • Mokytojams
Pertrauka
  • 1. 08.00 - 08.45
  • 2. 08.55 - 09.40
  • 3. 09.55 - 10.40
  • 4. 11.10 - 11.55
  • 5. 12.10 - 12.55
  • 6. 13.10 - 13.50
  • 7. 14.00 - 14.40