Integruotas projektas „Lietuvos sostinės“

Šiais mokslo metais Eišiškių gimnazijos 6-ų klasių mokiniai dalyvauja integruotame geografijos, istorijos ir dailės projekte „Lietuvos sostinės“. Projekto tikslas - skatinti domėtis gimtojo krašto gamta, istorija ir kultūros paveldu, puoselėti vaikų kūrybos spontaniškumą ir individualumą; plėsti geografinį pasaulėvaizdį.

Projektas prasidėjo vienos iš pirmųjų Lietuvos sostinių - Kernavės - aplankymu. Turistų gausiai lankoma Kernavė yra už 35 km nuo Vilniaus, Širvintų rajone, dešiniajame Neries krante. XIII—XIV a. Kernavė buvo vienas reikšmingiausių besikuriančios Lietuvos valstybės politinių ir ekonominių centrų. Valdovų rezidencija Kernavė buvo iki 1321 metų. Šioje vietovėje buvo išsidėstęs galingas penkių piliakalnių gynybinis kompleksas, gerai įtvirtinta kunigaikščio rezidencija. Gynybinio komplekso papėdėje, Pajautos slėnyje, driekėsi viduramžių miesto, turėjusio apie 3-4 tūkstančius gyventojų, gatvės su gyvenamaisiais namais ir amatininkų dirbtuvėmis. Nors Lietuvoje yra apie tūkstantis piliakalnių, tačiau tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos regione nerasime kito penkių piliakalnių komplekso, koks prieš akis atsiveria Kernavėje. Pripažįstant išskirtinę pasaulinę vertę, 2004 metais vietovė buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Ekskursijos po Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspoziciją metu mokiniai daug sužinojo apie Kernavės archeologinę vietovę, archeologų darbą ir nuo 1979 metų vykdomų kasmetinių archeologinių tyrimų medžiagą. Stebėjo vizualizacijas, pristatančias Kernavės reljefo formavimąsi, jo kitimą, vietovės apgyvendinimo raidą. 
Vėliau mokiniai dalyvavo edukaciniame užsiėmime: „Kelionė į Kernavės priešistorę“. Pasakojimo pagalba mokiniai buvo nukelti pas pirmuosius gyventojus, kurie čia, Kernavėje, įsikūrė prieš 11 tūkstančių metų. Į rankas paėmė tai, ką lietė mūsų protėvių rankos – medį, akmenį, titnagą, molį, ragą, kaulą, odą… Po to drauge su nuostabia lektore Loreta, atrado, kaip iš šių medžiagų buvo gaminami pirmieji medžioklės, žvejybos ir kiti darbo įrankiai. Pajuto įtempto lanko stiprybę, strėlės antgalio aštrumą bei kailio, iš kurio buvo gaminama apranga bei statomi būstai, šilumą… Buvo atskleista ugnies užkūrimo paslaptis, maisto gamybos subtilybės, archajiškų įrankių įmantrumas, aprangos ir papuošalų grožis, ir „prakalbinta“ daugybė daiktų iš tolimos praeities. Mokiniai turėjo progą „pagyventi“ senovinėje palapinėje, ir labai nustebo, kad joje sutilpo visa jų grupė . O pabaigoje suvokė – priešistorė buvo ilgas ir sunkus etapas, vedęs mus į šiuolaikinę civilizaciją.

Viešnagė Kernavėje tęsiasi skulptoriaus Henriko Orakausko galerijoje „Šulinys“. Čia nuolat veikia menininko darbų paroda. Eksponuojamos medžio, marmuro, metalo skulptūros, piešiniai, didelių objektų nuotraukos, apdovanojimai ir kiti menininko kūriniai. Mokiniai galėjo pasigrožėti ne tik galerijos ekspozicija, bet ir meniškais akcentais papuošta sodyba. Visgi labiausiai jiems patiko pramoginė susitikimo dalis. Kartu su skulptoriumi, save vadinančiu satyriniu filosofu, mokiniai šaudė iš jo paties konstruotos patrankos „Atlantida“, važinėjo „Kernavės taksi“, žaidė mini krepšinį „Varlius“ ir kitus lauko žaidimus.

Po pietų mokiniai grožėjosi Kernavės piliakalniais, užkopė ant Pilies įgulos kalno, po to ant Aukuro kalno – spėjama, kad būtent čia buvo deginamas aukuras, kurį prižiūrėjo vaidilutės.

Mokiniai taip pat aplankė muziejinę ekspoziciją po atviru dangumi – atkurtą XIII-XIV a. Kernavės miesto fragmentą. Tai piliakalnių papėdėje, Pajautos slėnyje, gyvenusių miestelėnų trijų kiemų mokslinė rekonstrukcija.

Vykdant projektą planuojamos ekskursijos ir į kitas istorines Lietuvos sostines – Trakus, Vilnių bei Kauną.